Rusijos dilema: atsakyti į JAV sankcijas norisi, bet nėra kuo
2017-07-28 "Lietuvos žinios"
Kremlius paskelbė duosiantis „skaudų“ atkirtį JAV Kongreso sutartam naujų sankcijų paketui, tačiau kol kas negali konkrečiai įvardyti, kokiomis priemonėmis Maskva imsis keršyti Vašingtonui. Problema, anot autoritetingo Rusijos leidinio „Kommersant“, yra ta, kad Rusijai labai sunku parengti tokias atsakomąsias sankcijas, kurios nežalotų jos pačios ekonomikos.
Šiuo metu Rusijoje aptarinėjama galimybė, kad naujojo JAV sankcijų paketo įsigaliojimas užtruks (jei Donaldas Trumpas nuspręstų trukdyti jų įsigaliojimui), tačiau geriausiu atveju tai reikštų tik šiokį tokį laiko vilkinimą ir veik niekas netiki, kad naujasis sankcijų paketas galėtų būti sustabdytas. Už griežčiausias nuo „šaltojo karo“ laikų sankcijas balsavo 419 Atstovų rūmų narių, o prieš pasisakė tik 3. Senate santykis greičiausiai bus labai panašus, atsižvelgiant į tai, kad praėjusį sykį už sankcijas Rusijai balsavo 98 senatoriai, prieš – 3. Vos ne vienbalsis kongresmenų pritarimas naujajam paketui reiškia ir tai, kad Donaldas Trumpas negalės jo vetuoti.
Retorika griežta, turinio mažai
Maskva sureagavo skausmingai. Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pripažino, kad šios sankcijos palaidojo bet kokias geresnių santykių su Vašingtonu viltis: „viltis miršta paskutinė, bet ji miršta. Tolesnė dvišalio bendradarbiavimo degradacija neišvengiama, nor ir taip atrodo, kad blogiau negali būti“. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pasisakė dar griežčiau: „nuo šiol taip ir vertinsime dabartinę Ameriką. Vašingtonas – grėsmės šaltinis“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aptakiai pareiškė, kad atsakas bus „apčiuopiamas“.
Tačiau, nepaisant karingos retorikos, visiškai neaišku, kokiomis atsakomosiomis sankcijomis Rusija iš tiesų atsikirsti JAV. Jų kol kas negali įvardyti nei vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas. Konstantinas Kosačiovas leidiniui „Kommersant“ teigė, kad atsakas turi būti „asimetrinis ir skausmingas amerikiečiams“, tačiau atsisakė įvardyti konkrečias priemones.
„Kommersant“ šaltiniai Rusijos URM svarstė, kad Maskva gali areštuoti JAV pasiuntinybės kompleksą Serebriany Bore bei sandėliavimo patalpas. Taip pat iš šalies gali būti išsiųsti 35 JAV diplomatai (tiek pat, kiek rusų diplomatų buvo išsiųsta iš JAV pernai gruodį). Dar svarstoma galimybė sumažinti maksimalų leistiną JAV diplomatų skaičių Maskvoje (šiuo metu Maskvoje dirba daugiau amerikiečių, nei rusų Vašingtone). Tačiau šias priemones vargu ar galima būtų vertinti, kaip tikrai skausmingas Vašingtonui. Bene rimčiausia, ką Rusija gali padaryti – visiškai nutraukti bendradarbiavimą su JAV Šiaurės Korėjos klausimais.
Kitose srityse galimybių dar mažiau. „Mūsų prekybiniai – ekonominiai ir investiciniai santykiai su JAV ne tiek išplėtoti, kad galėtume įgelti“, – pripažino Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas. Kaip galimą variantą jis paminėjo atsisakymą bendradarbiauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatavimo programoje ir nebeparduoti JAV raketų variklių RD-180.
Bet ir ši priemonė pasirodė netinkama. Rusijos kosmonautikos akademijos narys Andrėjus Ioninas pareiškė, kad tokiu atveju Rusija „pati sau koją persišautų“, nes raketų variklių rinkoje veikia du stambūs amerikiečių žaidėjai – „Delta“ (priklausanti „Boeing“ korporacijai) ir „Falcon“ (priklausanti Elonui Muskui) – kurie pasitraukus rusams netruks užpildyti atsilaisvinusią nišą. O jei Rusija atsisakys gabenti į TKS amerikiečių krovinius – stoties darbą teks nutraukti.
„Psichologinis“ smūgis
Akademikas Sergejus Karaganovas pripažino, kad bendradarbiavimas TKS yra pernelyg naudingas Rusijai, kad būtų galima jo atsisakyti ir vietoje to pasiūlė smogti „ekonominį-psichologinį“ smūgį prekybos srityje. Anot jo, Maskva galėtų apkarpyti prekių apyvartą, apriboti JAV kompanijų veiklą Rusijoje ir netgi atimti jų investicijas Rusijoje.
„Kommersant“ pažymi, kad pernai Rusijos ir JAV prekių apyvarta sudarė 20,2 milijardo dolerių. Iš JAV į Rusiją daugiausiai eksportuojamos aukštųjų technologijų sferos prekės (įskaitant naftos gavybos ir perdirbimo įrangą), o net trečdalis tokios produkcijos yra priskiriama „jautrioms“ sritims ir Rusija pati yra ją įslaptinusi. JAV eksportuojamas prekes teoriškai būtų galima pakeisti europietiškomis, tačiau Rusijai tai būtų sudėtinga ir žalos daugiau patirtų ji pati, o ne JAV.
Energetikos srityje prekybiniai karai JAV taip pat nebūtų dideliu sukrėtimu. Kaip pažymi „Kommersant“, net ir tai, kad 35 procentus Rusijos eksporto į JAV sudaro energijos žaliavos, amerikiečiai nesunkiai jas kompensuotų importu iš kitų šalių. Rusijos žaliavų tiekėjai greičiausiai taip pat susirastų naujas rinkas. Taigi, tokios atsakomosios sankcijos apskritai būtų beprasmės.
Abipusė priklausomybė
Viena retų sričių, kur JAV iš tiesų jaučia priklausomybę yra atominė energetika. JAV atominės jėgainės yra priklausomos nuo Rusijos prisodrinto urano eksporto. Tačiau ir čia lazda turi du galus: JAV jėgainėms reikalingas rusiškas uranas, bet uždraudus jo pardavimą amerikiečiams, daugmaž vienodai nukentėtų abi pusės, nes Rusijai būtų sunku realizuoti tą patį urano kiekį kitose rinkose.
Kita strateginė prekė – titanas. Didžioji dalis šio metalo iš Rusijos eksportuojama taip pat į JAV. Viena vertus, Rusijos kompanijos tenkina apie trečdalį „Boeing“ poreikių ir abi pusės aktyviai keičiasi investicijomis. Kita vertus, nutraukus eksportą, rusų kompanijoms taip pat sunku būtų surasti adekvataus dydžio rinkas.
Apie aliuminio eksporto apribojimus, anot „Kommersant“ niekas rimtai nekalba. Rusijos kompanijos tiekia žaliavą su ja tiesioginiais akcijų ryšiais susijusioms JAV įmonėms, o amerikiečių ekonomikai šio žaliavos importo iš Rusijos nutraukimas apskritai nedarytų pastebimesnio poveikio.
Paskutinė „rimta“ prekė – mineralinės trąšos, bet jų embargas iš esmės nepaveiktų nei Rusijos, nei JAV.
Aukoti vartotojus
Bene rimčiausiai šiuo metu Rusijoje svarstoma galimybė apriboti amerikiečių kompanijų veiklą Rusijoje. Labiausiai tai paliestų IT sektorių. Šis sektorius Kremliui gali pasirodyti tinkamu, nes nuo sankcijų labiausiai nukentėtų ne Rusijos ekonomikos sektoriai arba didelės įmonės, o „tik“ vartotojai, t. y. Rusijos gyventojai. Tokias sankcijas Kremlius jau išbandė ES ir Turkijos atžvilgiu.
Tiesa, net ir šiuo atveju, ne visų JAV kompanijų veikla Rusijoje taip lengvai pažeidžiama, kaip IT sektoriuje. Pavyzdžiui, labiausiai linksniuojamo, kaip Amerikos simbolio, „McDonald‘s“ uždarymas Rusijoje smogtų visai virtinei įmonių, nuo maisto produktų gamintojų iki farmacijos pramonės ir interneto tiekėjų.
Nedaug mažiau žalos sudarytų sankcijos prieš tokias kompanijas, kaip „Coca-Cola“ ir „PepsiCo“, kurios Rusijoje yra sukūrusios tūkstančius darbo vietų ir šioje šalyje gamina vienus populiariausių (dažnai klaidingai rusiškais laikomų) pieno pramonės ir gaiviųjų gėrimų produktų.
Kirtus amerikiečiams, Rusijos konditerijos ir gyvūnų maisto rinkos taip pat „nusikirstų“ apie 50 procentų visos gamybos.
Pasak „Kommersant“, problemos kiltų net ir anksčiau minėtame IT sektoriuje. Jei Rusija ir išsisuktų vien vartotojų burbėjimais, užblokavusi „Google“, „Facebook“ ir išvijusi „Apple“ su „Adobe“, be „Microsoft“ produkcijos normalus šalies ūkio funkcionavimas sunkiai įsivaizduojamas. Pastarosios kompanijos produkcija sudaro apie 75 procentų valstybinių programinės užsakymų, jau nekalbant apie privatų sektorių.
Galiausiai, daro išvadą „Kommersant“, bent jau tiesioginis JAV kompanijų išvarymas ir jų aktyvų atėmimas yra itin mažai tikėtinas scenarijus. Toks žingsnis būtų tolygus mirtinam smūgiui Rusijos investiciniam patrauklumui.
Vienintelė viltis – ES kapituliacija
Kaip pažymi „Kommersant“, Maskva gali kreiptis pagalbos į „nuskriaustą“ ES, nes tokių atvejų jau būta „šaltojo karo metais“. 1962 metais JAV įvedė sankcijas didelio diametro vamzdžių tiekimui, kas sutrukdė naftotiekio „Družba“ tiesimui, bet sankcijas teko atšaukti, spaudžiant europiečių kompanijoms.
Atitinkamai 1982 metais Ronaldo Raegano administracija įvedė platų naftos ir dujų įrangos embargą, kad nutrauktų dujotiekio Urengojus – Pomarai – Užgorodas statybą, tačiau šias sankcijas taip pat teko atšaukti, nes jos tiesiogiai pakenkė prancūzų, vokiečių ir britų kompanijoms.
Pasak Rusijos diplomatų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojo Andrėjaus Baklanovo, dabartinė situacija labai panaši. „Tuo metu europiečius irgi vertė nutraukti bendradarbiavimą su Maskva“, – sakė Andrėjus Baklanovas. Be to, teigė „Kommersant“ pašnekovas, anuomet veikė vien politiniai motyvai, o šiandien galima išnaudoti ir komercinės naudos-žalos kortą. Jis ragina Maskvą „mobilizuoti tas jėgas Europoje – politikus, verslo atstovus ir visuomenę – kurios prieštarauja amerikiečių spaudimui“. Jam antrino ir Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas, sakantis, kad Rusijai JAV sankcijos gali būti pavojingiausios kaip tik tuo, kad privers europiečių kompanijas stabdyti bendrus su Rusija projektus.
Akademikas Aleksejus Arbatovas pažymėjo, kad patiriant skaudžiausią smūgį naftos ir dujų eksportui, Rusija privalo plėtoti ir reformuoti savo ekonomiką. Šiuo metu, pasak akademiko, Rusija negali sau leisti įsivelti į didelius prekybinius karus, nes pati nukentėtų labiau. „Šia prasme mūsų potencialūs atsakomieji žingsniai gali baigtis mūsų pačių ausų nušalimu“, – sakė Aleksejus Arbatovas.
Istorijos pamokos
„Šaltojo karo“ metais JAV ne kartą taikė sankcijas Sovietų Sąjungai:
1949 metais JAV uždraudė eksportuoti į SSRS strategines žaliavas, įrangą ir ginkluotę;
1951 metais (Korėjos karo metu) JAV nutraukė 1937 metų prekybos sutartį ir nutraukė ekonominę paramą prie embargo neprisijungusioms valstybėms.
1962 metais JAV uždraudė parduoti sovietams didelio diametro vamzdžius, naudotus naftotiekių statyboje. Embargas tais pačiais metais buvo panaikintas, spaudžiant Europos vamzdžių gamintojams.
1974 metais JAV panaikino visas prekybos lengvatas žmogaus teises pažeidžiančioms šalims, įskaitant SSRS. Šios sankcijos galiojimas buvo sustabdytas 1989 metais, kai SSRS leido savo piliečiams emigruoti į kitas šalis. Rusijos atžvilgiu ši sankcija buvo panaikinta tik 2012 metais.
1980 metais, reaguojant į sovietų agresiją Afganistane, JAV atsisakė pirkti anksčiau sutartus 17 milijonų tonų grūdų iš SSRS. Sustabdyti bendradarbiavimo projektai kultūros ir ekonomikos srityse. JAV ir dar 50 valstybių boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.
1981 metais JAV uždraudė parduoti sovietams elektronikos ir energetikos įrangą. 1982 metais draudimas palietė ne tik JAV pagamintos, bet ir amerikiečių licencijuotos įrangos pardavimą. Reikalaujant Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai šios sankcijos buvo atšauktos.
1983 metais, sovietams numušus keleivinį korėjiečių lėktuvą, JAV oro uostai užsidarė „Aeroflot“ skrydžiams. Draudimas panaikintas 1986 metais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą