Rinkimų naktis Berlyne: kairieji ir dešinieji radikalai ir mušėsi, ir broliavosi

2017-09-25 "Lietuvos žinios"

Vos pa­aiš­kė­jus pir­mi­niams rin­ki­mų re­zul­ta­tams, Ber­ly­nas va­kar su­ju­do dėl kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų „Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai“ (AFD) sėk­mės rin­ki­muo­se. Mies­to cen­tre veik iki ry­to vy­ko jų rė­mė­jų ir prieš­inin­kų su­si­dū­ri­mai: tai gar­siai ap­si­žo­džiuo­da­mi, tai įsi­vel­da­mi į gin­čus, ku­rie kar­tais baig­da­vo­si ir bi­čiu­liš­kais ran­kų pa­spau­di­mais.

Apie 20 valandą Vokietijos televizijos kanalai jau skelbė, kad protestuotojai blokuoja visus išėjimus iš AFD rinkimų būstinės Berlyno centre. AFD rezultatais nepatenkintas jaunimas grupėmis po keliasdešimt žmonių blokavo artimiausias gatves, o nuo tiesioginio kontakto su AFD šalininkais juos sulaikė policijos užkardos.

Kiti, pamatę vyriausybinio spaudos centro išduotą žurnalisto pažymėjimą, atsainiai nusisukdavo nuo „vis viena nieko nesuprasiančio „sisteminio“ žurnalisto“.

Karingai nusiteikę, daugiausiai kairiųjų pažiūrų jaunuoliai skandavo šūkius „šalin nacius!“ ir „Berlynas nenori AFD!“ ir atrodė nusiteikę kovingai, tačiau netrukus po vidurnakčio „pasidavė“ ir užleido pozicijas policininkams, kurie sveikino vienas kitą ramiai pasibaigusios nakties proga.

Daugelis LŽ kalbintų protestuotojų teigė balsavę už kairiąsias partijas ar nebalsavę visai. Paklausti, kodėl vietoje to, kad eiti į rinkimus ir tokiu būdu neleisti AFD surinkti didesnių nei prognozuota 13,5 procento balsų, kai kurie tvirtino, kad politika yra nusivylę, bet esą socialiniuose tinkluose pamatę, kad AFD lydi sėkmė, pajuto pilietinę pareigą pareikšti griežtą „ne“ neonaciais pravardžiuojamiems oponentams.

Nemaža dalis protestuotojų skirstėsi po aplinkines užkandines, o kai kurie patraukė į visai neseniai kairuoliško jaunimo meka tapusį Volksbuehne teatrą, kurį tvirtino praėjusią savaitę „užgrobę“, kaip skvoteriai. Tiesa, teatras anaiptol neatrodė „užgrobtas“ – ten veikė alumi ir užkandžiais prekiaujantys kioskai, ir dvi gana neblogai techniniu požiūriu aprūpintos diskotekos, grojusios daugiausiai alternatyvų rusišką roką.

Kai kurie LŽ kalbinti skvoteriai mielai išsamiai dėstė savo viziją apie socialinės lygybės stygių Vokietijoje ir būtinybę pasidalinti šiuo gerbūviu su viso pasaulio varguoliais, tuo metu kiti, pamatę vyriausybinio spaudos centro išduotą žurnalisto pažymėjimą, atsainiai nusisukdavo nuo „vis viena nieko nesuprasiančio „sisteminio“ žurnalisto“.

Netrukus skvoterių „būstinėje“ ėmė keistis ir publika: nors daugumą vis dar sudarė bohemiški „skvoteriai–intelektualai“, minioje ėmė maišytis akivaizdžiai brangiai apsirengę vaikinai ir merginos, mojuojantys nugertais šampano buteliais ir klausinėjantys, kur čia būtų galima gauti „žolytės“. Ką tik apie socialinį teisingumą dėstę skvoteriai neatrodė nepatenkinti ir mielai bendravo su „socialiai neteisingais“ svečiais.

Tuščiose naktinėse gatvėse tuo metu vis dar buvo galima pamatyti rinkimų rezultatais nepatenkintų kairiųjų, o vietomis – pergalę šventusių AFD rėmėjų. Užkalbinus vieną iš pastarųjų, paaiškėjo, kad AFD rinkėjai anaiptol ne tokie pretenzingi ir kratosi intelektualaus protestuotojo įvaizdžio bei mieliau prisistato „paprastu, valdžia ir pabėgėliais nepatenkintu vokiečiu“. Vienas LŽ kalbintų AFD rėmėjų vos ne su ašaromis akyse skundėsi, esą jokie jie ne neonaciai, o tik „paprasti darbštūs žmonės, kurių lūkesčių valdžia girdėti nenori“.

Susidūrę gatvėje, abiejų pusių atstovai dažniausiai apšaukdavo vienas kitą politines pažiūras atitinkančiais, neretai necenzūriniais žodeliais, nors AFD rėmėjai buvo kur kas kuklesni. Akivaizdžiai, ne todėl, kad būtų santūresni, o todėl, kad buvo mažumoje.

Vienas LŽ kalbintų AFD rėmėjų vos ne su ašaromis akyse skundėsi, esą jokie jie ne neonaciai, o tik „paprasti darbštūs žmonės, kurių lūkesčių valdžia girdėti nenori“.

Tikrai negalima tvirtinti, kad kitas pavyzdys buvo tipinis, tačiau jis tikrai „vainikavo“ įtemptą rinkimų naktį: iš pradžių piktai parėkavę, AFD marškinėliais vilkintis vyriškis ir kairiųjų populistų atributika pasipuošęs jo oponentas, ėmė diskutuoti ramiau ir po ketvirčio valandos jau spaudė vienas kitam ranką bei šiek tiek graudindamiesi guodėsi, esą ne vienas kitam jie yra tikri priešai. Pasirodo tikrasis jų priešas – 10 procentų balsų surinkę liberalai FDP.

Po poros valandų, gatvėse nebesimatė nei vienų, nei kitų. Berlynas ruošėsi naujai darbo dienai ir tramvajų laukiantys miestiečiai jau visiškai ramiai aptarinėjo, kas galėtų sudaryti kitą Vokietijos vyriausybę.