5 priežastys, kodėl Vokietijos rinkimai tokie nuspėjami?

2017-09-01 "Lietuvos žinios"

Iki rin­ki­mų li­kus ke­lioms die­noms, veik nie­kas ne­abe­jo­ja, kad dau­giau­siai bal­sų su­rinks ir nau­ją koa­li­ci­ją for­muos An­ge­los Mer­kel ve­da­mi Krikš­čio­nys de­mo­kra­tai (CDU). Jų ko­zi­riai: rin­kė­jų lo­ja­lu­mas, cha­riz­ma­tiš­ka ly­de­rė ir vo­kie­čių pa­si­rin­ki­mas, kad „pa­ti­krin­tas“ po­li­ti­kas ne­ra­mia­me pa­sau­ly­je yra ge­riau, nei net ir daug ža­dan­tis nau­jo­kas. Di­džiau­sia in­tri­ga šiuo me­tu tam­pa klau­si­mas, kas su­da­rys val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją.

Pasak Berlyno laisvojo universiteto politologo profesoriaus dr. Oskaro Niedermayerio, yra keletas priežasčių, kodėl šių metų Bundestago rinkimai yra tokie nuspėjami ir „nuobodūs“:

1. Rinkėjų ištikimybė

Anot Oskaro Niedermayerio, vokiečių rinkėjas yra lojalus kartą išsirinktai partijai. Tiesa, 1970 metais prieš rinkimus neapsipratusių ir mėgstamos partijos rinkėjų būta 20 procentų, o dabar jų – 40 procentų. Nepaisant šių pokyčių, didelė dalis vokiečių balsuoja už savo mėgiamą partiją.

CDU elektoratas lojalumu pasižymi labiau, nei veik bet kurios kitos partijos. Tai rodo ir faktas, kad ilgalaikės paramos nesugebantys užsitikrinti socialdemokratai rinkimus yra laimėję vos du kartus – 1972 ir 1988 metais. Žvelgiant į 2014 – 2017 metų laikotarpį, apklausos rodo, kad SPD taip pat nuolat turėjo mažiau ištikimųjų rinkėjų, nei CDU.

2. Lyderio autoritetas

Kaip ir lietuviai, vokiečiai mėgsta balsuoti už tas partijas, kurių lyderius gerai pažįsta ir jais pasitiki. Angela Merkel yra būtent tokia. Socialdemokratų (SPD) vedlys Martinas Schulzas, nors ir pakankamai gerai žinomas, neturi patirties vadovauti vyriausybei ir nesugeba sukurti ilgalaikio „patikimo“ politiko įvaizdžio. Beje, patikimumas – savybė už kurią vokiečiai politikus baudžia daug griežčiau, nei lietuviai. Jei žinomas Vokietijos politikas sykį nuvylė rinkėjų lūkesčius, tuo jo politinė karjera paprastai ir baigiasi.

Pasak profesoriaus Oskaro Niedermayerio, vokiečiai taip pat linkę balsuoti už partiją, kurios vadą norėtų matyti kancleriu. Šiuo atžvilgiu Angela Merkel taip pat aiškiai lekia konkurentus.

Mažųjų partijų lyderiams tokioje konjunktūroje dar sunkiau: jie ne tokie žinomi ir turi sunkiai dirbti vien tam, kad rinkėjas juos „pažintų“.

3. Radikalų triumfas

Radikalioji „Alternatyva Vokietijai“ (AFD) sukėlė daug triukšmo prieš šiuos Bundestago rinkimus, nes jai prognozuojama trečia vieta. Tiesa, su didelių atotrūkiu nuo antrą vietą turėsiančių užimti socialdemokratų ir ant kulnų lipančiais kitais „mažyliais“.

AFD sėkmę, pasak Oskaro Niedermayerio, lėmė tai, kad vokiečių rinkėjai taip pat baudžia partijas už nemėgstamą poziciją svarbiais klausimais. Ta vokiečių rinkėjų dalis, kuri nusprendė, jog tradicinės partijos rinkosi blogus veiksmų planus pabėgėlių krizės metu, papildė AFD rėmėjų gretas. Tam tikra dalis, dėl tų pačių priežasčių apskritai nedalyvaus rinkimuose.

Didžiausia AFD stiprybė tuo pačiu tapo ir didžiausia silpnybe. „Atmušti“ nedidelę dalį rinkėjų iš tradicinių partijų jiems pavyko dėl pasipriešinimo migrantų priėmimui. Tačiau išskyrus šią temą, AFD faktiškai neturi ką pasiūlyti rinkėjams.

AFD nesugebėjo išlaikyti pradinės sėkmės ir šoktelėję, nuo 6 iki 18 procentų, ėmė skaldytis ir dabar svyruoja tarp 8 ir 12. Tačiau net ir atsižvelgus į pastarąjį nuosmukį, jiems prognozuojamas geriausias rezultatas tarp mažųjų partijų.

4. Mažieji lieka mažaisiais

Veik visos mažosios Vokietijos partijos pastaraisiais metais balansavo ties 10–15 procentų riba. Kol didieji Bundestago rinkimų žaidėjai nuobodžiai slinko išlaikydami nedaug kintantį atotrūkį, mažieji „arkliukai“ nei savaitei nenustojo intrigavę. Visos mažosios partijos tarpusavyje varžosi nedideliu atotrūkiu. Stabiliausias tendencijas demonstravo „žalieji“, labai lėtai, bet užtikrintai praradinėję populiarumą nuo 2015 metų ir liberalai (FDP), taip pat nežymiai vis augdami.

Anot Oskaro Niedermayerio, FDP augimą lėmė tai, kad jiems neseniai pavyko pateikti naujų charizmatiškų veidų žemių rinkimuose, o vienus iš jų jie laimėjo taip užtikrintai, kad galėjo formuoti vyriausybę. Pasak politologo, tokį proveržį teigiamai įvertino rinkėjai visoje Vokietijoje ir FDP „patikima“ partija laiko šiek tiek daugiau žmonių, nei anksčiau. Tai lėmė, kad liberalų reitingai nuo 4 procentų šovė aukštyn iki 11.

Veik „nuobodžiausia“ partija tapo kraštutiniai kairieji „Die Linke“, nei smarkiai nuvylę, nei įkvėpę rinkėjus.

5. „Vokiečių motina“

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulis pastaraisiais metais vis sukrečiamas tokių „netikėtumų“, kaip „Brexit“ sumanytojų sėkmė britų referendume, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, Šiaurės Korėjos krizė ir kiti įvykiai, rodantys, kad nemalonios staigmenos tampa kasdienybe, vokiečių rinkėjai tradiciškai renkasi patikrintus žmones ir partijas. Nors Angela Merkel, per visą savo karjerą, nepasižymėjo iniciatyvumu ir inovatyviomis vizijomis, ji ne kartą parodė, kad ištikus krizei, gali efektyviai vadovauti vyriausybei.

Patikimumą ir patirtį vertinantiems vokiečių rinkėjams to vėlgi pakanka, kad rinktųsi dabartinę kanclerę, o ne gal ir „neblogą vaikiną“, bet gero kanclerio savybių iki šiol neturėjusį progos pademonstruoti Martiną Schulzą. Be to, SPD vedliui galimai trukdo ir tai, kad vokiečiai praktiškai neteikia preferencijų politiko lyčiai ir tikrai trukdo tai, kad pasigirti krizių sprendimu jis negali. SPD yra dabartinės valdančiosios koalicijos nariai, todėl neturi galimybės rimtai kritikuoti „krikdemų“ sprendimus. Galiausiai, socialdemokratai nepasinaudojo ir pabėgėlių krize, nes anot Oskaro Niedermayerio, nepasiūlė jokių rimtų idėjų jos sprendimui. Todėl „vokiečių motinos“ pravardę jau užsitarnavusi Angela Merkel užtikrintai žengia į ketvirtąją pergalę.

Koalicija ir būsimoji politika

Jei tikėti apklausomis ir Vokietijos politikos ekspertais, galima tikėtis labai įvairių valdančiosios koalicijos variantų. Kaip rodo apklausos, rinkėjai labiausiai norėtų matyti arba „krikdemų“ – „socdemų“ vyriausybę, arba „jamaikietiškaja“ pramintą CDU, liberalų ir „žaliųjų“ koaliciją. Aišku viena – jokia tradicinė partija neketina burtis į koaliciją su „didžiausiais mažyliais“ – AFD.

Didelių permainų Vokietijos politikoje kol kas nedrįsta prognozuoti veik nei vienas autoritetingas šalies ekspertas. Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų mano, kad Angelos Merkel CDU visai sėkmingai tvarkosi visose srityse, išskyrus socialinį teisingumą – vienintelę sritį, kur pirmenybė pripažįstama kitai partijai – SPD.

Visgi, tam tikri pokyčiai įmanomi. Kaip LŽ sakė vieno žinomiausių Vokietijoje leidinio „Der Spiegel“ vyriausiasis redaktorius Christophas Schultas, tikėtina, kad naujoji Vokietijos vyriausybė palaipsniui ims linkti prie santykių su Rusija gerinimo ir sankcijų atšaukimo. Anot Christopho Schulto, jokių poslinkių šiuo klausimu nematančioje Vokietijos visuomenėje, plinta nuomonė, kad ES be reikalo įsivėlė į Ukrainos interesų gynybą, o Rusijos agresija Kryme ir Donbase tiesiog nutiko ir ES nieko šiuo atžvilgiu padaryti negali.