Armėnija atsiduoda Rusijos globai

2013-09-16 "Lietuvos žinios"

Ne­se­niai Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­tas Ser­žas Sarg­sia­nas pa­skel­bė, kad ša­lis pri­si­de­da prie Ru­si­jos su­kur­tos Mui­tų są­jun­gos. Ar­mė­ni­ja, jau ir taip bu­vu­si ka­ri­nė bei po­li­ti­nė Ru­si­jos sa­te­li­tė, pra­de­da de­ry­bas, kad su­si­sais­ty­tų su sa­vo glo­bė­ja tvir­tais eko­no­mi­niais ry­šiais.

Ru­si­ja ga­liau­siai įti­ki­no, o kai ku­rių eks­per­tų ma­ny­mu – pri­ver­tė, Je­re­va­ną sto­ti į Mui­tų są­jun­gą. Jos na­rės šian­dien yra pa­ti Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nas. Mask­va iš­kart pa­sie­kė du tiks­lus: dar la­biau (jei tai aps­kri­tai įma­no­ma) in­teg­ra­vo Ar­mė­ni­ją į sa­vo įta­kos zo­ną ir pa­sta­tė Pie­tų Kau­ka­ze tam ti­krą eko­no­mi­nį til­tą tarp Ru­si­jos ir Ira­no. Pa­sta­ra­sis lai­mė­ji­mas - svar­bus veiks­nys ku­riant eko­no­mi­nį ko­ri­do­rių nuo Ru­si­jos iki Per­sų įlan­kos. Ką iš šios na­rys­tės lai­mės Ar­mė­ni­ja, pa­grįs­tai pa­aiš­kin­ti ne­su­ge­bė­jo net jos va­do­vy­bė.

Glo­bo­ti­niai ir globėja

Ar­mė­nai – vie­ni se­niau­sių ir iš­ti­ki­miau­sių Ru­si­jos są­jun­gi­nin­kų. Juos Mask­va ėmė­si glo­bo­ti dar XIX am­žiu­je. Į da­bar­ti­nę Ar­mė­ni­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją di­džią­ją da­lį ar­mė­nų at­kel­di­no Ru­si­jos im­pe­ri­ja, sie­ku­si tu­rė­ti Pie­tų Kau­ka­ze jai lo­ja­lią gy­ven­to­jų gru­pę. Pa­ma­žu dau­ge­lio ar­mė­nų są­mo­nė­je Ru­si­ja su sa­vo ka­ri­ne ga­lia įgi­jo vie­nin­te­lės drau­gės ir glo­bė­jos įvaiz­dį. Ar­mė­nai at­si­dė­ko­jo Mask­vai iš­ti­ki­my­be, o Ru­si­ja ma­lo­nin­gai lei­do jiems puo­se­lė­ti di­dį šios tau­tos mi­tą apie „Di­džio­sios Ar­mė­ni­jos“ vals­ty­bę, ku­ri ka­da nors at­si­kurs (nors nie­ka­da ne­eg­zis­ta­vo) ir apims di­džiu­les te­ri­to­ri­jas. Te­rei­kia jas „at­si­ko­vo­ti“ iš tur­kų, azer­bai­dža­nie­čių, gru­zi­nų, adža­rų ir ki­tų tau­tų.

Glo­bė­jos ir glo­bo­ti­nių san­ty­kiai ne­pa­si­kei­tė ir mo­der­niai­siais lai­kais. Pa­čio­je ne­prik­lau­so­my­bės auš­ro­je ag­re­si­ja prieš Azer­bai­dža­ną taip pat bu­vo „den­gia­ma“ tuo me­tu dar so­vie­tų ar­mi­jos. Šian­dien Ar­mė­ni­jo­je jau tvir­tai įsi­kū­ru­sios Ru­si­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos, pa­si­ren­gu­sios ga­ran­tuo­ti silp­nos vals­ty­bės „su­ve­re­ni­te­tą“ dau­giau kaip 40 me­tų (pa­gal tarp­vals­ty­bi­nę su­tar­tį).

Pri­ta­rė net nepritariantys

Kaip ži­no­ma, nie­ko ne­mo­ka­mo ne­bū­na. Ir Je­re­va­nui ten­ka vyk­dy­ti Mask­vos va­lią už jos glo­bą. Bet S.Sarg­sia­no par­eiš­ki­mas apie sto­ji­mą į Mui­tų są­jun­gą daug ką nu­ste­bi­no. Iki šiol Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­tas ven­gė tie­siai kal­bė­ti šia te­ma ir net ro­dė tam ti­krus ženk­lus, kad no­rė­tų glau­des­nio eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su Eu­ro­pos Są­jun­ga. Ta­čiau stai­ga pa­si­rin­ko Mui­tų są­jun­gą.

Net ar­mė­nų po­li­ti­kai ne­su­ge­bė­jo do­rai pa­aiš­kin­ti, ko­dėl bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas. Ar­mė­ni­jos ži­niask­lai­da tie­siog sau­jo­mis ėmė žer­ti ora­to­rys­tės per­lus. Pa­vyz­džiui, no­rė­da­ma įti­kin­ti vi­suo­me­nę, jog pre­zi­den­to žings­nis bu­vo tei­sin­gas, vie­nos iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių par­ti­jos „O­ri­nats Yer­kir“ vei­kė­ja Heg­hi­ne Bi­ša­rian par­eiš­kė, kad „net tie, ku­rie for­ma­liai ne­pri­ta­rė to­kiam spren­di­mui, šir­dies gi­lu­mo­je bu­vo už jį“. Štai koks ra­cio­na­lus pa­aiš­ki­ni­mas.

Pa­na­šiai por­ta­le tert.am tei­gė ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Ar­tio­mas Ha­ru­tiu­nia­nas. Jis ra­šė, kad Ar­mė­ni­ja ne­tu­ri ki­tos al­ter­na­ty­vos, nes „y­ra ap­sup­ta prieš­ų ir tu­ri gal­vo­ti apie na­ci­jos iš­li­ki­mą“, taip pat ci­ta­vo ar­mė­nų ra­šy­to­jo Cha­čia­tu­ro Abo­via­no žo­džius: „Te­bū­nie pa­lai­min­ta aki­mir­ka, kai ru­sai įkė­lė ko­ją į ar­mė­nų že­mę.“ Rei­kia ma­ny­ti, įspū­dis su­si­da­ro ga­na aiš­kus.

Bū­ta šan­ta­žo?

Tie­sa, at­si­ra­do ir S.Sarg­sia­no spren­di­mo kri­ti­kų. To­kių ne tiek daug, kiek ša­li­nin­kų, ir jie ne­ci­tuo­ja li­te­ra­tū­ros kla­si­kų, už­tat kal­ba daug ra­cio­na­les­ne kal­ba. Vie­nas jų – bu­vęs Ar­mė­ni­jos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo mi­nis­tras, Po­li­ti­kos ir tei­sės ty­ri­mų cen­tro va­do­vas Da­vi­das Šach­na­za­ria­nas - par­eiš­kė ne­ti­kin­tis, jog pre­zi­den­tas S.Sarg­sia­nas lais­va va­lia pri­ėmė spren­di­mą sto­ti į Mui­tų są­jun­gą.

Pa­sak eks­per­to, Ru­si­ja ga­lė­jo šan­ta­žuo­ti Je­re­va­ną, pa­vyz­džiui, kad ne­be­ga­ran­tuos ka­ri­nės ap­sau­gos ir net pa­ska­tins Azer­bai­dža­ną jė­ga at­siim­ti ar­mė­nų oku­puo­tas te­ri­to­ri­jas. Teo­riš­kai, jei Ru­si­jos ar­mi­ja ne­si­kiš­tų, azer­bai­dža­nie­čiams toks sce­na­ri­jus bū­tų ne­sun­kiai įgy­ven­di­ni­mas. Ta­čiau jis la­bai men­kai ti­kė­ti­nas, nes to­kiu at­ve­ju Ba­ku nu­brauk­tų du de­šimt­me­čius su­nkaus dar­bo tai­kiai spren­džiant oku­puo­tų te­ri­to­ri­jų klau­si­mą.

D.Šach­na­za­ria­nas pa­mi­nė­jo ir ki­tą ga­li­mo šan­ta­žo prie­mo­nę, ku­rią Krem­lius itin mėgs­ta tai­ky­ti kai­my­nams, – du­jų kai­nas. Eko­no­miš­kai skur­di Ar­mė­ni­ja ne­se­niai la­bai skaus­min­gai iš­gy­ve­no net ne­di­de­lį du­jų pa­bran­gi­mą, to­dėl ša­lies val­džia ga­li įsi­vaiz­duo­ti, ko­kius ne­ra­mu­mus su­kel­tų stai­ges­nis kai­nų šuo­lis.

Ga­liau­siai, S.Sarg­sia­nui pa­skel­bus par­eiš­ki­mą apie sto­ji­mą, pa­skli­do in­for­ma­ci­ja, kad „Gazp­rom“ ne­bran­gins Ar­mė­ni­jai du­jų, prieš­in­gai - net treč­da­liu su­ma­žins jų kai­ną. Tai daug ką pa­aiš­ki­na.

Glo­bos kaina

Ar­mė­ni­ja ir vėl su­mo­kė­jo Ru­si­jai už šios glo­bą. Mask­va gaus til­tą į Ira­ną ir vie­nu kir­čiu la­bai il­gam eli­mi­nuos bet ko­kią Ar­mė­ni­jos su­ar­tė­ji­mo su ES ga­li­my­bę. Tuo me­tu Je­re­va­nas eko­no­mi­nė­je sri­ty­je gaus pi­ges­nių du­jų ir grei­čiau­siai – nau­ją ma­si­nės emig­ra­ci­jos ban­gą (Ar­mė­ni­ja jau anks­čiau pa­ty­rė vie­ną ma­siš­kiau­sių emig­ra­ci­jos fe­no­me­nų bu­vu­sios SSRS erd­vė­je), o mai­nais dar tvir­čiau po­li­tiš­kai su­si­sais­tys su sa­vo di­džią­ja glo­bė­ja.