Žinia Lietuvai: „Niekada neabejokite, kokia svarbi jūsų parama Ukrainai“

2017-12-08 "Lietuvos žinios"

Taip LŽ sa­kė ne­se­niai Vil­niu­je ap­si­lan­kęs Kry­mo to­to­rių te­le­vi­zi­jos ka­na­lo ATR va­do­vo pa­va­duo­to­jas Ai­de­ras Muž­da­ba­je­vas. Pa­sak jo, ne tik Eu­ro­pos, bet ir lais­vo­ji ru­sų opo­zi­ci­jos ži­niask­lai­da ima pa­mirš­ti apie rep­re­si­jas prieš jo tau­tie­čius ir ag­re­si­ją prieš Ukrai­ną. Vie­nas da­ly­kas, ku­riuo ne­abe­jo­ja „nei vie­nas ukrai­nie­tis“ yra tai, kad iš­ti­ki­miau­sias jų są­jun­gi­nin­kas – Lie­tu­va.

Šią savaitę Vilniuje lankęsis Krymo totorių televizijos kanalo ATR generalinio direktoriaus pavaduotojas Aideras Muždabajevas pasakojo LŽ, kad šiuo metu jo tautiečius Kremlius bruka į „rusų pasaulį“ nepaisydamas jokių skrupulų: totorių bendruomenės atstovai persekiojami, o pačiai bendruomenei aiškiai demonstruojama, kad ji gyvena ne savo tėvynėje, o būtent „rusų pasaulyje“, kuriame gali tikėtis tik antrarūšių piliečių padėties. Anot Aidero Muždabajevo, Maskvos nuomone, Krymo totoriams nereikia nei puoselėti savo kultūros bei tapatybės, nei tuo labiau turėti galimybės mokyti vaikus gimtąja kalba.

Atvirkščiai, tapatybė turi būti išrauta su šaknimis. „Toks yra Vladimiro Putino „rusų pasaulis“ – jame turi ištirpti ne tik totoriai, bet ir visos kitos tautos, gyvenančios ne tik Rusijoje, bet ir visose Maskvos kontroliuojamose teritorijose“, – sakė vienas iš ATR vadovų.

Priekaištas rusų opozicijai

Situacija Kryme lieka labai bloga, tačiau ne mažiau blogai, anot Aidero Muždabajevo, yra tai, kad ne tik Krymo totorių, bet ir agresijai vis dar besipriešinančios Ukrainos problemos apskritai, nesulaukia deramo dėmesio.

Dalyvaudamas „Ketvirtajame laisvos Rusijos forume“ Vilniuje, Aideras Muždabajevas nepagailėjo kritikos ir Rusijos opozicijai. Daugelis forume dalyvavusių rusų opozicijos atstovų, įskaitant ir vieną žymiausių opozicijos lyderių Garį Kasparovą, itin teigiamai vertino poveikį, kurį Kremliui daro ES ir JAV sankcijos. Anot jų, sankcijos ir jų poveikis Rusijos ekonomikai bei pragyvenimo lygiui – bene svarbiausias veiksnys, galintis priversti daugumą rusų suabejoti Vladimiro Putino visagalybe ir sukilti prieš jo režimą.

Tuo metu Aideras Muždabajevas retoriškai klausė opozicijos atstovų, ar jie nepamiršo, kodėl Kremlius tapo Vakarų sankcijų taikiniu? Jis pabrėžė, kad net ir opozicinė rusų žiniasklaida visiškai nebekreipia dėmesio, nei į Kremliaus represijas prieš Krymo totorius, nei į besitęsiančią agresiją Ukrainoje.

Kaip LŽ sakė kanalo ATR atstovas, Rusijos opozicija šiuo metu siekia tam tikra prasme atsiriboti nuo Ukrainos klausimų, maža to, kai kurie opozicijos veikėjai patys yra įtraukti arba įsitraukė į Kremliaus sukonstruotą sistema: „Visi tie politikai, kurie šiandien veikia Rusijoje ir esą siekia pakeisti ją iš vidaus, žaidžia Vladimiro Putino diriguojamą žaidimą. Paklaustas, ar tiki, kad kuriam nors Rusijos opozicionierių pakeitus Vladimirą putiną prezidento poste, Ukraina atgautų Krymą, Aideras Muždabajevas atsakė, kad toks scenarijus apskritai beveik neįtikimas: „Manau, kad pakeisti Rusijos politiką iš vidaus neįmanoma. Teisingai šioje situacijoje elgiasi tokie opozicijos atstovai, kaip Garis Kasparovas, kurie deda visas pastangas tam, kad apie padėtį Rusijoje žinotų pasaulis. Visi, kas dalyvauja iš anksto surežisuotuose rinkimuose (Aleksejus Navalnas, Ksenija Sobčiak, – aut. past.) – padeda Vladimirui Putinui kurti melagingą vaizdą, kad Rusijoje yra kažkiek demokratijos“.

Myli už agresyvumą

Anot LŽ pašnekovo, kai kurios rusų opozicijos jėgos sutelkia visą dėmesį į dabartinės Rusijos valdžios korumpuotumą, tačiau daug svarbesnė tema – agresyvi Kremliaus užsienio politika, vis besikartojančios prieš kitas valstybes. „Liūdna pripažinti, bet tiesa yra ta, kad dauguma rusų palaiko Vladimirą Putiną būtent dėl jo agresyvios užsienio politikos. Jiems patinka, kai kitos tautos gyvena baimėje, jiems patinka, kad okupuojamos kitų valstybių teritorijos. Deja, šios, nacių laikus primenančios situacijos nepakeisi“, – LŽ sakė Aideras Muždabajevas.

Tai – pagrindinė priežastis verčianti daryti išvadą, kad pačioje Rusijoje neverta laukti kokių nors pokyčių: „Kažką šalies viduje gali pakeisti tik galingas poveikis iš išorės“. Todėl, anot LŽ pašnekovo, šiandien taip pat niekas neturėtų pamiršti, kad dabartinės sankcijos Kremliui skirtos už agresiją užsienio politikoje, o ne tai, kaip jis valdo savus piliečius.

Šiuo metu agresijos prieš Ukrainą eiga vis mažiau nušviečiama ir Europos (įskaitant Lietuvą) žiniasklaidoje ir pasak Aidero Muždabajevo, taip yra todėl, kad Vladimiras Putinas kuriam laikui „aprimo“ ir ėmėsi kitų destruktyvių taktikų: „Rusijos kišimasis į Europos valstybių ir JAV vidaus reikalus Vakaruose turėtų būti įvertintas labai rimtai. Tai – taip pat karas, kuris ateis ir į Lietuvą ir į Prancūziją, ir į Nyderlandus. Ukraina šiandien sulaiko karinę Rusijos agresiją, bet neturi galimybių atremti politinės agresijos“.

Visgi, pasak LŽ pašnekovo, dabar Rusijai daromas ekonominis spaudimas yra per silpnas: „Vladimiro Putino valdžia remiasi pinigais, kuriuos jam sumoka Europa (už energijos išteklius, – aut. past.). Jei Vakarai paskelbtų Rusijai ekonominį boikotą – Vladimiro Putino valdžia žlugtų per metus“.

Lietuva – patikimiausia sąjungininkė

„Ketvirtojo laisvosios Rusijos forumo metu“ daugelis jo dalyvių kalbėjo apie Rusijos propagandą ir jos poveikį Vakarų šalims. Anot Aidero Muždabajevo, kiekviena valstybė privalo atremti šį puolimą savame fronte, nes jei to nepadarys, netrukus galime pamatyti prokremlines jėgas, valdančias net ir didžiąsias Europos valstybes, o ES bus sugriauta iš vidaus.

Lietuva – viena labiausiai propagandinį puolimą jaučiančių valstybių ir neretai informacinės atakos susijusios kaip tik su parama Ukrainai. Kremliaus „trolių“ armija puola tyčiotis iš kiekvienos naujienos apie Vilniaus pagalbą Kijevui, ką buvo galima pastebėti ir neseniai paskelbus apie nenaudojamos ginkluotės perdavimą ukrainiečiams. Įprastas leitmotyvas – neva Lietuva, kaip ir jos teikiama pagalba, tokia niekingai maža, kad vis viena nepadės išsilaikyti valdžioje „banderofašistams“. „Jie taip puola Lietuvą, nes bijo solidarumo su Ukraina“, – sakė Aideras Muždabajevas.

Pasak LŽ pašnekovo, nebūtina, kad kiekvienas lietuvis galvotų apie Ukrainą – tas pats rezultatas bus, jei jis galvos apie savo šalį. „Vladimiras Putinas faktiškai jau kontroliuoja Baltarusiją. Kas jam sutrukdys rytoj įvykdyti agresiją bet kuria kita kryptimi? Galime save apgaudinėti, kad dabar jis sustojo, bet jis juk nežadėjo, kad nepuls vėl“, – teigė Krymo totorių kanalo atstovas, pridūręs, kad nors šiandien karinę agresiją kenčia Ukraina – Lietuva, Lenkija ir kitos šalys yra čia pat.

„Kol kas Vladimirą Putiną sustabdyti galima dar vis taikiomis priemonėmis, bet jei to nepadaryti dabar, vėliau jau bus per vėlu“, – sakė Aideras Muždabajevas.

Pasak vieno iš kanalo ATR vadovų, neverta paisyti Kremliaus „trolių“ patyčių: „Ukrainoje visi žino, kad Lietuva – mūsų svarbiausia sąjungininkė. Sakau visiškai rimtai: tai žino kiekvienas. Suprantame, kad Lietuva – ne Amerika, bet jūsų pagalba yra tiesiog neįkainojama. Kas nors juokiasi, kad dovanojote 7 tūkstančius automatų? Tai ne tuščias gestas – mums jie reikalingi, kaip ir visa Lietuvos tiekiama pagalba“, – tikino LŽ pašnekovas.

Pasak jo, Lietuva yra patyrusi, kas yra agresija ir ką reiškia jai priešintis: „20 tūkstančių lietuvių krito kovodami su okupantais. Vienas dalykas, ką žinome tikrai, tai, kad Lietuva mūsų niekada nepaliks“. Taip esą yra todėl, kad Lietuva puikiai supranta Ukrainos padėtį: „Jums nieko nereikia aiškinti. Toliau į vakarus jau kitaip, bet ir čia padeda Lietuva. Didžiulis jums už tai ačiū“.