Merkel pamokos

2007-01-20

Ačiū Dievui, dabar Merkel mums paaiškino, kad Vladimiro Putino ir Gerhardo Schroederio dujotiekis iš tiesų yra ne tik nežalingas, bet ir naudingas. Juk prie jo galima prisijungti!

No­rė­čiau vi­sus pa­svei­kin­ti ra­miai pra­ėju­sios sa­vai­tės pro­ga. Ra­miai, nes pa­sau­lis at­ro­dė ne­sta­bi­lus kaip vi­sa­da, o mū­sų kai­my­nys­tė­je nie­ko ypa­tin­ga ne­nu­ti­ko. Bent jau iš pir­mo žvilgs­nio.
O ką, jei apžvelgtume visas šios savaitės naujienas drauge? Pabandykime - išties įdomus paveikslėlis.

Pirmiausia - Vokietijos iniciatyva Europos Sąjungoje. Ne, iškart sakau, apie holokausto neigimą nekalbėsime. Banaliai pašnekėkime apie dujas ir naftą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai davė interviu vienam įtakingiausių Lenkijos dienraščių "Rzeczpospolita". Ji išties gražiai nušvietė ES energetinės politikos ateitį (lyg tokia politika iš tiesų egzistuotų), bet ne - vėl kažkas kliūva. O kliūva vienas paprastas Merkel pareiškimas: "Jei norėtų, Lenkija pati galėtų turėti naudos iš Šiaurės Europos dujotiekio". Taigi, pasirodo, kvaili lenkai, lietuviai ir kiti politiniai energetiniai nesusipratėliai visai be reikalo rėkavo, kad jų interesai ir saugumas aukojami Rusijos ir Vokietijos interesų labui?

Ačiū Dievui, dabar Merkel mums paaiškino, jog Vladimiro Putino ir Gerhardo Schroederio dujotiekis iš tiesų yra ne tik nežalingas, bet ir naudingas. Juk prie jo galima prisijungti! Aišku, kad tai padarytum, reikia parodyti daugiau geros valios. Pavyzdžiui, Lenkija galėtų nebevetuoti ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties. O ką galėtų Lietuva? Na, tarkim, garantuoti visiškai nekontroliuojamą, kaip Rusija vadina - laisvą, tranzitą į Kaliningrado sritį.

Vis dėlto čia derėtų pasakyti, kad būtų tikrai neteisinga kaltinti vien gerbiamą Vokietijos kanclerę. Jai puikiai antrino Rusijos prezidentas Putinas. Gal sutapimas, gal ne, bet tą pačią dieną, kai Merkel mokė lenkus, visų rusų caras pareiškė, jog "visoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims reikia vienytis į bendrą ekonominę erdvę". Dalyvaudamas Rusijos vyriausybės posėdyje jis teigė esąs susirūpinęs, kad "Rusija, nors ir skiria didelę paslėptą paramą vienoms ar kitoms valstybėms, tai dažniausiai neskatina integracinių procesų".

Čia tai bent! Ką reiškia žodžiai "paslėpta parama"? Kurios valstybės, tiksliau - jų vadovai, gauna tą paramą?

Labai jau daug klausimų... Belieka tikėtis, jog "parama" skirta ne mums. Abejoju, ar net labiausiai sovietinių laikų išsiilgęs lietuvis svajoja apie integraciją su "klestinčia" Rusija. Be to, šiandienos Rusija - ne sovietinė. Dabartine savo politika, kai Europa skaldoma susirandant pavienius sąjungininkus, Kremlius grįžta ne į CK laikus, o į XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios Rusijos imperijos santvarką. Jis mato ne Europos Sąjungą, o tik pavienes dideles arba mažas valstybes. Su didžiosiomis, aišku, galima kariauti arba draugauti, o mažąsias reikia tiesiog dalytis su draugais. Kaip buvo padalyta Lietuvos ir Lenkijos valstybė, Rytų Europa 1939 metais.

Taigi gal jau derėtų mums šiek tiek suaugti. Ne kartą mus dalijosi, gal pagaliau atėjo laikas patiems susitvarkyti savo namuose.

Iš Lenkijos derėtų pasimokyti, kaip ginti nacionalinius interesus

2006-11-25

Europos Sąjungos diplomatiją krečia skandalas. Kai visa Europa jau buvo pasirengusi taikiai ir ramiai baigti derinti strateginės partnerystės sutartį su Rusija, lapkričio 12 dieną visas kortas sujaukė Lenkija, pareiškusi, kad vetuos derybas tol, kol Rusija nepanaikins ekonominių sankcijų Lenkijos prekėms.

Lenkijos pareiškimas sukėlė tikrą emocijų audrą: vienos ES valstybės tylėjo ir svarstė, kaip įvertinti naujokės demaršą, kitos mėgino raminti lenkus ir puolė įtikinėti Rusiją, kad incidentas greitai išsispręs, o derybos lapkričio 24 dieną prasidės be kliūčių.

ES pirmininkaujanti Suomija įtikinėjo Lenkiją "nusiraminti" ir negadinti Rusijos ir ES santykių. Iš Vokietijos pasigirdo išmintingi pamokymai, kad ES ir Rusijos strateginė partnerystė "neišvengiama" ir su Rusija pyktis nedera.

Rusijos reakciją galima pavadinti tradicine. Vieni politikai prabilo apie lenkų rusofobiją ir aroganciją bei puolė grasinti visai Europai, kad Rusija "nepakęs tokių išsišokimų", kiti, nutaisę iškilmingas minas, pareiškė, kad Lenkija tėra skandalinga šalis, naujokė, kurios isterijų Briuselyje niekas neklausys.

Kad ir kaip būtų, po kelių debatų dienų ES suprato, kad Lenkijos pozicijos vien įtikinėjimais pakeisti nepavyks, ir ėmėsi ieškoti kitų konflikto sprendimo būdų. Atsižvelgiant į tai, jog Rusija sankcijas prieš Lenkiją argumentavo tuo, kad uždrausti Lenkijos produktai neatitinka sanitarinių normų, ES nusprendė nusiųsti į Lenkiją grupę ekspertų, kurie turėtų atlikti fitosanitarinius tyrimus. Remiantis jų išvadomis ES turėtų priimti galutinį sprendimą: palaikyti Lenkiją ar ne.

Čia reikėtų prisiminti, regis, daugelio jau primirštas, prekybinio Lenkijos ir Rusijos konflikto ištakas. 2005 metų vasario 10 dieną Rusija įvedė sankcijas Lenkijos žemės ūkio produkcijai, kaip jau minėta, dėl neatitikimo sanitarinėms normoms. Labai neįtikinamai skamba jau vien tai, kad Lenkijoje pagaminti maisto produktai yra prastesnės kokybės nei rusiški, bet ne tai svarbiausia.

Tikroji sankcijų įvedimo priežastis buvo ta, kad nuo 2005 metų pradžios ES ėmė subsidijuoti savo grūdų augintojus, ir tai leido jiems sėkmingai konkuruoti su Rusija pasaulinėse rinkose. Ne už ilgo iki sankcijų įvedimo Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas pareiškė, kad "Rusija imsis atsakomųjų veiksmų ir neįsileis į kai kurių ES produktų". Lenkija tuo metu buvo tinkamiausias taikinys sankcijoms - politiniai santykiai su Rusija gerokai atšalę, o ir ES nepuls bet kokia kaina ginti savo naujokės. Taigi, Rusijos "sanitarinės" sankcijos turi politinių motyvų, ką teigia ir Lenkija. Telieka paklausti: kaipgi Lenkijai neginti savo interesų ir kodėl ji neturėtų reikalauti, kad pirmiausia jos, o ne Rusijos, interesų paisytų kitos ES šalys?

Džiugu tai, kad šiame konflikte Lenkiją parėmė Lietuva. Tik dar norėtųsi pasakyti, kad iš Lenkijos derėtų pasimokyti, kaip ginti nacionalinius interesus. Ypač Lietuvai, jau tiek kartų nuolaidžiavusiai Rusijai... na, kad ir Kaliningrado tranzito klausimais. O juk Rusija jau daug metų taiko mūsų atžvilgiu diskriminacinius geležinkelio tarifus ir nė neketina jų keisti. Dėl to pirmiausia nukentėjo Klaipėdos uostas.

Lenkijos pavyzdys teikia vilčių, kad ir mums pavyks įgyti bent kiek daugiau orumo bendraujant su didžiąja kaimyne.